Kas iš mūsų nenorėtų būti žmogumi, apie kurį būtų galima sakyti „jis sukūrė save pats" arba „jis visokeriopai talentingas"? Veikiausiai tokių nėra. Tačiau, nepaisant šio noro, žmonių, kuriems iš tikro tinka šis apibūdinimas, yra nedaug. Ir tai nestebina, - juk toli gražu ne visi net ir labai sėkmingi žmonės pajėgia sulaužyti stereotipus, savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, nukreipti jį patiems reikalinga linkme. Jie nesitenkina tuo, kas jau pasiekta, ir eina pirmyn, atskleisdami savo naujas galimybes ir ugdydami savo potencialą. Vienas tokių žmonių - Igoris Kalinauskas.
Jis - įžymus dailininkas, kurio paveikslai žavi Rusijos ir užsienio parodų lankytojus ir greitai išperkami galerijų bei privačių kolekcininkų.
Jis - garsus režisierius, Ščiukino mokyklos absolventas, įvairiuose buvusios Tarybų Sąjungos miestuose pastatęs apie 70 spektaklių ir įkūręs savo teatro studiją.
Jis - talentingas psichologas, sukūręs nuosavą žmogaus savybių ir talentų ugdymo teoriją - DFB, skirtą tobulinti ir keisti asmenybę neatitrūkstant nuo aplinkos realijų.
Jis - populiarus rašytojas, kurio knygos išleistos didesniu negu 200 tūkstančių egzempliorių tiražu ir išverstos į kelias užsienio kalbas.
Jis - neįprastas dainininkas, su gastrolėmis išvažinėjęs beveik visą pasaulį.
Bet svarbiausia, kad Jis - tiesiog visose srityse talentingas žmogus. Netikite? Tada skaitykite:

„Igorio Nikolajevičiaus Kalinausko paveikslai stulbina iš pirmo žvilgsnio neįprastu paprastumu ir tuo pat metu gilios įžvalgos jėga" (laikraštis „La Republica", Milanas).

„Kalinausko paveikslų savininkai ne kartą pažymėjo, kad jo darbai keičia patalpų erdvę: už jų dekoratyvaus įtikinamumo dažnai slypi impulsas, judėjimas" (Olga Kasjanenko, menotyrininkė).

„Kalinausko vaizduojami iš lėto krentantys kriokliai, didingoje ramybėje stingstantys šviesuliai, paslaptingos ir iškilmingos melodijos padeda žiūrovui atsigręžti į savo sąmonę ir rasti joje atgarsį to, ką pamatė ir išgirdo" (Michailas Germanas, profesorius, menotyros daktaras, Tarptautinės meno kritikų asociacijos (AICA) narys, Valstybinio rusų muziejaus vyresnysis mokslinis bendradarbis).

Dabar įsivaizduokite, kad taip atsiliepiama apie kūrinius žmogaus, kuris daile susidomėjo eidamas šeštą dešimtį, neturėdamas nei specialaus išsilavinimo, nei kokių nors šios srities įgūdžių. „Neįmanoma!" - pasakysite jūs. „Nėra nieko neįmanoma," - pasakys tie, kurie nors kartą gyvenime bendravo su Igoriu Kalinausku. Jo pagrindinė paslaptis ta, kad jis - meistras, nebijantis kurti ir atsiskleisti iš naujo, su naujais dalykais jungdamas jau sukauptą gyvenimo patirtį. O nauja Igoris Kalinauskas kuria ir savyje atranda jau seniai.

Pradėjęs kaip režisierius, jis sukūrė darbo su aktoriais ir medžiagos pateikimo žiūrovams sistemą, pagrįstą naujausiais psichologiniais tyrimais, teatro pedagogų pasiekimais ir savo pažiūromis. Neatsitiktinai jo spektakliai „Arena" (pagal J. Fridbergo pjesę) ir „Fenomenai" (pagal G. Gorino pjesę) pelnė visuotinį pripažinimą.

1985 metais Igoris Kalinauskas nusprendė pereiti iš teatro į sportą, įgijo dar vieną aukštąjį - trenerio išsilavinimą ir buvo pakviestas į Ukrainos lengvosios atletikos rinktinę. Savarankiškai sukurtos darbo su sportininkais metodikos dėka Kalinauskas tapo sporto pasaulyje žinomu psichologijos specialistu ir netrukus perėjo dirbti į TSRS rinktinę. Po to jis apgynė disertaciją asmenybės psichologinės adaptacijos tema.
1996 m. Igoris Kalinauskas tampa tikruoju Regioninių informatikos ir valdymo problemų akademijos nariu. Tais pačiais metais tarptautinė akademija „Informacija, ryšiai ir valdymas technikoje, gamtoje ir visuomenėje" (TAIRV) suteikia jam filosofijos ir asmenybės psichologijos tikrojo profesoriaus mokslo vardą, o po penkerių metų apdovanoja jį garbės ženklu „Už ypatingus nuopelnus mokslui". Vėliau Kalinauskui buvo suteiktas dar vienos tarptautinės mokslo bendrijos - San Francisko Tarptautinės mokslo ir kultūros akademijos (IASC) - tikrojo nario vardas bei asmenybės filosofijos ir psichologijos srities filosofijos daktaro laipsnis.

Turėdamas tokių reikšmingų mokslinių regalijų, būdamas daugelio mokslinių straipsnių ir monografijų autorius, Igoris Kalinauskas nusprendžia šiek tiek atsitraukti nuo mokslo ir išbandyti save naujoje srityje. Jis ima rašyti mokslinius-publicistinius literatūros kūrinius, pagrįstus paties sukurta psichologine DFB teorija. . Šie kūriniai nevargina sunkiomis mokslinėmis kategorijomis, jie parašyti sąmojingai ir skaitomi vienu atsikvėpimu. Ir čia jam pavyksta sulaukti sėkmės ir pripažinimo. Jo knygas - „Наедине с Миром" („Vienui vienas su pasauliu"), „Жить надо!" („Menas gyventi"), „Хорошо сидим", „Игры, в которые играет Я" („Misterija, kurioje dalyvauja Aš") ir kitas - greitai pamėgo ne tik skaitytojai iš Rusijos, kur jos buvo išleistos kelių šimtų tūkstančių egzempliorių tiražais; jos sudomino Lietuvos ir kitų šalių skaitytojus, kuriems buvo išverstos į kelias kalbas.

Kitas tuo ir pasitenkintų: sėkme, šlove, materialine gerove... Kitas, bet tik ne Kalinauskas. Jis įsitikinęs, kad žmogus turi labai daug galimybių, kurių negalima tiesiog numarinti - jomis reikia naudotis ir visokeriopai puoselėti. Todėl 1993 m. kartu su aktore ir dainininke Olga Tkačenko Igoris Kalinauskas sukuria unikalų muzikinį projektą „Zikr". Skiriamasis šio dueto bruožas tas, kad improvizuoja abu dainininkai. Šia improvizacija demonstruojamos ne tik stulbinamos žmogaus balso galimybės, bet ir pasiekiama visiška vienybė su žiūrovais. O Tibeto ir senovės Rusijos vokalo tradicijų bei klasikinės dainavimo technikos sintezė leidžia teigti, kad šis duetas yra unikalus. Galima sakyti, neliko nė vieno žemyno, į kurį „Zikr" nebūtų pakviestas gastrolių. Australija ir JAV, Suomija ir Slovakija, Vengrija ir Ukraina, Izraelis ir Tunisas, Honkongas ir Jungtinė Karalystė - visur dueto pasirodymas patraukdavo tūkstančius klausytojų.

Tačiau daugialypiam ir įvairiapusiam Kalinauskui tai netapo riba. 1996 m. jis pradeda reikštis kaip dailininkas. Jo darbus pripažįsta iškart, o jiems kurti naudojamas technikas kritikai ir menotyrininkai vadina unikaliomis. Daug jo paveikslų eksponuojami pasaulinio lygio parodose ir patenka į privačias kolekcijas įvairiausiose šalyse - Kanadoje, JAV, Anglijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lietuvoje, Kipre, Izraelyje, Olandijoje, Rusijoje, Ukrainoje. Nuolatiniai dailininko paveikslų pirkėjai - įžymūs Rusijos ir pasaulio politikai, artistai, sportininkai, muzikantai, stambūs verslininkai ir didelės korporacijos.

Visi Kalinausko kūriniai - paveikslai, knygos ar dainos - neatsiejamai susiję ir neįkyriai skatina susimąstyti, įprasminti ir atskleisti pačius save, atrasti savyje ryškių bruožų ir neatskleistų galimybių, slepiamų viduje dėl neryžtingumo, gyvenimo aplinkybių ar kitų priežasčių. Jie padeda kurti save pačiam, tapti sėkmingam ir talentingam.